- spalva
- spalvà sf. (4) Š, Rtr, KŽ 1. Amb, L, Slv, Vž, Jdr, Lž, Skrb, Dgp regimas šviesos tonas: Raudona, geltona spalva gaivina, mėlyna, violetinė – sukelia liūdną, raminančią nuotaiką V.Laš. Baltos spalvos nėra. Tai optinė visų spalvų suma rš. Man šito[ji] spalvà dera Ktk. Turė[jo] dvie spalvų̃ siūlų Klt. Nupjauti su uogoms kadagių ir įdėti [dažant] – spalvà parsimaino LKT67(Trš). Nuo tos vietos, kur gyvena gyvatė, tokią ir spal̃vą gauna Mrj. Katrė pasipučia kaip kalakutas prieš raudoną spalvą J.Avyž. Kraujo, mėsos, odos, plaukų, veido spalvà NdŽ. Kokios spalvõs drabužis, višta, gyvulys? J.Jabl. Plytinė spalva LKGI569. Kūniškos spalvos pančekom nešiojau Šmn. Tie plaukai aukso spalvõs Plv. Šiltos, šaltos spalvos DŽ1. Dengiamoji spalvà DŽ1. Pagrindinė spalvà FzŽ. Blyškioji spalvà FzŽ. Spalvõs jutimas MedŽ105. Spalvẽlė (marškinių) man teip maloni, o Stasys nupeikė Mžš. 2. ppr. pl. prk. išraiškos priemonė: Vaizduodama reakcijos jėgas, poetė taip pat vartoja ryškias spalvas, gausias poetines priemones rš. Aš matau, kad tamsta labai šviesiomis spalvomis pieši man poną Geištorą V.Myk-Put. 3. viena iš keturių kortų figūrų: Duoti, mesti prie spalvõs NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.